Vakarais, kai šeimyna sumigdavo, Teodoras Milkus išeidavo į terasą ir žiūrėdavo į kaimynų sodą, dangų viršum jo ir upę, kurioje atsimušdavo miesto žiburiai. Ramutė gulėdavo tamsoje atviromis akimis, niekaip negalėdama suprasti, kodėl Milkus naktimis nebemiega. Juk visą savaitę jis niekuo nebuvo jai nusikaltęs, ir guldama Ramutė palikdavo jam vietos šalia savęs.
Novelės. Vilnius, 1979 m.

Įkelti panašų skelbimą

Komentarai

Skaityti komentarus (0)