ID: 77442685
Atnaujintas prieš 1 d.
151
Uždaromų durų girgždėjimas Albinas Šerelis
1
parduodu. sinčiu.
Uždaromų durų girgždėjimas, Albinas Šerelis, 2010 m. 132p. minkš.virš.
1911 m. grafas Kosakovskis Lyduokiuose įkūrė pradinę mokyklą. 1936 m. buvo pastatytas naujas mūrinis mokyklos pastatas. 1944 m. šalia pradinės mokyklos įsisteigė progimnazija. 1952 m. mokykla tapo vidurine, tačiau dėl nedidelio vaikų skaičiaus perorganizuota į aštuonmetę. 1981 m. pastatytas naujas mokyklos priestatas. 1986 m. mokykla pavadinta nepilnąja vidurine, 1989 m. – devynmete, 1994 m. – pagrindine. 2010 m. Lyduokių pagrindinė mokykla buvo uždaryta. Lyduokietis poetas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys Albinas Šerelis išleido knygą „Uždaromų durų girgždėjimas (Ukmergė, 2010), kurioje – 1916–1963 m. laikotarpį apimanti mokyklos istorija. Knygoje publikuojamos Lyduokių mokykloje besimokiusių moksleivių, dirbusių vadovų, pedagogų nuotraukos, jų biografijos faktai. Taip pat galima susipažinti su įvairių metų klasių žurnalais, įvairiais mokyklos dokumentais bei kita archyvine medžiaga.
1922 m. Lyduokių dvaro žemės, vykdant žemės reformą, buvo išdalintos naujakuriams.
Tarpukario metais Lyduokiai priklausė Žemaitkiemio valsčiui. Tuo metu daugumą miestelio įmonių valdė žydai, kurie sudarė nemažą dalį miestelio gyventojų, Lyduokiuose turėjo savo maldos namus. Miestelyje veikė pavasarininkų, tautininkių, šaulių, jaunalietuvių ir kt. organizacijos. Sovietmečiu miestelis buvo Lyduokių apylinkės ir kolūkio centras, dabar – seniūnijos ir parapijos centras. Anksčiau Lyduokių parapija priklausė Pabaisko, nuo 1849 metų – Ukmergės dekanatui [1, 9, 12].
Lyduokių miestelis susideda iš kelių savitų dalių. Centre – senoji dalis su bažnyčia, aikšte, įstaigų pastatais. Į rytus nusitęsia senasis gatvinis Slabados kaimas. Kaimas suaugęs su Lyduokių miesteliu ir vadinamas Slabados gatve. Į priešingą pusę, kelyje link Vidiškių yra senoji dvarvietė, įaugusi į išsiplėtusį miestelį [6].
Žymiausi Lyduokių miestelio architektūros paminklai yra šie: istorizmo laikotarpio, turinti neobaroko bruožų Lyduokių šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčia. Mūrinę bažnyčią 1623 m. pastatė dvarininkas Henrikas Padlevskis. Po 1782 m. pristatytas priebažnytis. 1884 m. Lyduokių dvaro savininko, karo inžinieriaus Henriko Voinickio ir parapijos lėšomis bažnyčia buvo padidinta. 1914 m. – perdažytas, o 1988 m. dekoruotas bažnyčios vidus. Bažnyčioje yra 4 dailės paminklai, įrašyti į kultūros vertybių registrą. Du iš jų yra molbertinės tapybos ir du – taikomosios dailės kūriniai. Vienas reikšmingiausių – molbertinės tapybos XVIII a. nežinomo dailininko paveikslas „Puota Emause“ (drobė, aliejus; 205,0 x 201,5 cm), XVIII a. antrosios pusės paveikslas „Marijos ėmimas į dangų“(drobė, aliejus). Taikomosios dailės kūriniai: XIX a. pirmos pusės arnotas (šilkas, medvilnė, metalo siūlai; 106 x 62 cm) bei XVIII–XIX a. dalmatika (šilkas, medvilnė, metalo siūlai, siuvinėjimas; 108 x 106 cm) [10, 16, 18].
Bažnyčioje be įvairių dailės kūrinių yra ir įdomi relikvija – Dievo kančios simboliai (erškėčių vainikas, rykštė, nendrės, vinys), kuriuos 1893 m. pėsčiomis iš Jeruzalės parnešė Slabados kaimo gyventojas Antanas Juras [6].
1999 m. bažnyčioje atidengtas ir pašventintas bareljefas šios parapijos klebonu dirbusiam Jonui Burneikai (1901–1956).
2000 m. bažnyčios šventoriuje pastatytas ąžuolinis kryžius (tautodailininkas Remigijus Rudokas) jubiliejiniams 2000-iesiems metams.
Apie skelbimą
Skelbimo ID 77442685
Atnaujintas prieš 1 d.
Skaitytas 151
Įsimintas 1
Komentarai
Skaityti komentarus (0)