IV amžiuje po Kr. krikščionių imperatorius Teodosijus I įsako uždaryti visas pagoniškas imperijos šventyklas. Tas uždarymas turėjo vieną netikėtą pasekmę: hieroglifų raštas, tais laikais dar gyvavęs, staiga tampa nebesuprantamas.
Nors XVII ir XVIII amžiuje ir buvo paskelbti kelių diplomatų bei keliautojų pasakojimai, tačiau Senovės Egiptas atgimsta tik 1798 metais. 167 mokslininkai su Egipto ekspedicija atvyksta į šį kraštą Bonaparteo įpareigoti išmatuoti ir nupiešti visus paminklus. Nuostabusis „Egipto aprašymas“ paskatina gimti egiptologiją. Tačiau tikrąją prasmę visi tie atradimai įgyja tik 1822 metais, kai Champollionas iššifruoja hieroglifais rašytus tekstus. Nuo tada Senovės Egipto istorija ištraukiama į dienos šviesą, o Marietteas ir Maspero pradeda šiuolaikinę egiptologiją.
Knygoje pateikiama daugiau kaip 300 spalvotų ir nespalvotų dokumentinių nuotraukų: archeologiniai eksponatai, neįkainojami papuošalai, keliautojų, mokslininkų ir archeologų eskizai, piešiniai ir akvarelės, Rytų tapyba, hieroglifų kartušai iš kriptų, rekonstrukcijos Jean Vercoutter galėjo tapti dailininku, tačiau pasirinko archeologo profesiją Paskirtas stipendininku į Prancūzų Rytų arceologijos institutą Kaire (IFAO) 1939 metais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, atvyksta ten tik 1945-aisiais.
Dirba įvairiuose tuomet dar neištirtų Sudano vietovių kasinėjimuose. 1955 metais Asuano užtvankos projektas paspartina paminklų gelbėjimo darbus. Chartumo senienų apsaugos tarnybos direktorius Jeanas Vercoutter suskaičiuoja 300 objektų, kuriems gresia pavojus., NAIJA, plius siuntimas

Įkelti panašų skelbimą

Komentarai

Skaityti komentarus (0)