parduodu, siunčiu
duona lietuvių buityje ir papročiuose, Pranė Dundulienė, 1989 m. kiet. virš. 128 p. puiki.

Kalbos duomenys ir apeigų papročiai rodo, kad lietuviai duoną valgė nuo labai senų laikų. Ji plačiai minima seniausiuose liaudies kūrybos žanruose: smulkiojoje tautosakoje, sutartinėse, sakmėse, tikėjimuose, kalendorinėse ir agrarinėse apeigose ir kitur. Senų senovėje duona buvo suasmeninta ir sudievinta. Remdamasi lietuvių etnografijos ir kitais šaltiniais, autorė šioje knygoje išsamiai pasakoja apie duonos vietą tautos buityje ir pagarbos jai išraišką įvairiose žemdirbių apeigose.

Žinoma mūsų tautos istorikė ir etnografė Pranė Dundulienė, remdamasi lietuvių etnografija ir kitais šaltiniais, pirmą kartą taip nuosekliai ir išsamiai pasakoja apie duonos reikšmę tautos buityje ir istorijoje, jai reiškiamą pagarbą, aprašo sėjos, rugiapjūtės, kūlimo, duonos kepimo paročius, pateikia patarlių ir priežodžių. Leidinys iliustruotas. Skiriama jaunimui. Kalbos duomenys ir apeigų papročiai rodo, kad lietuviai duoną valgė nuo labai senų laikų. Ji plačiai minima seniausiuose liaudies kūrybos žanruose: smulkiojoje tautosakoje, sutartinėse, sakmėse, tikėjimuose, kalendorinėse ir agrarinėse apeigose ir kitur. Senų senovėje duona buvo suasmeninta ir sudievinta. Remdamasi lietuvių etnografijos ir kitais šaltiniais, autorė šioje knygoje išsamiai pasakoja apie duonos vietą tautos buityje ir pagarbos jai išraišką įvairiose žemdirbių apeigose.

Įkelti panašų skelbimą

Komentarai

Skaityti komentarus (0)