Ir Žodis buvo Dievui.
Autorius: Nerijus Čepulis.
Kaina 2 €. Būklė: Kaip nauja.
Leidėjas: VYDIJA.
Leidimo metai: 2007. - 248 psl.
„Ir Žodis buvo Dievui“ – jau antroji Nerijaus Marijos Čepulio OFM meditacijų knyga, gimusi iš susitikimų su klausytojais. Ši knyga, kaip ir pirmoji – „Pradžioje buvo Žodis“ (2004 m.), gali pakeisti mūsų gyvenimą arba, jei esame labai konservatyvūs, padėsime ją į šalį kaip nesuprantamo požiūrio ar net erezijų rinkinį, kurio neverta skaityti, nes tokie tekstai „griauna mano tikėjimą“. Neišsigąskime – ši knyga ne tik griaunanti, bet ir statanti.
Jeigu tikėjimas yra toks silpnas ir jį galima šitaip lengvai sugriauti, ko gero ir reikia griauti, – kad nebebūtume tradiciniais silpnatikiais, o taptume tikintys ne vien todėl, kad tikėjo tėvai ir seneliai. Sugriauti tam, kad atsivėrusio platesnio požiūrio ir gilesnio santykio su Dievo žodžiu dėka praplėtę savęs, gyvenimo, tarpusavio santykių bei Dievo suvokimą, atrastume savyje gyvo tikėjimo versmę. Tikėjimo, kuris įgalintų tikresniems ir nuoširdesniems santykiams su gyvenimu, su kitais, su Dievu ir su savimi.
Tam reikia išdrįsti kartu su pranciškonu Nerijum leistis į kelionę po Šventojo Rašto tekstus, į kelionę, kurioje laukia daug netikėtumų – paradoksų, kurioje teks susitikti ne su altoriuje uždarytu, bet su tarp mūsų esančiu, įsikūnijusiu ir nenuspėjamu gyvuoju Dievu. Ne taip lengva Jį atpažinti, nes Jis, kaip ir visa kas gyva, keičiasi bei mainosi, – juk šios knygos meditacijų veiksmas vyksta ir jų veikėjai gyvena esamajame laike.
Kad lengviau suprastume, kaip Dievas pasireiškia ir veikia mūsų gyvenimuose, pirmiausiai reikėtų perskaityti meditaciją „Apie Evangeliją esamuoju laiku arba Šventasis Raštas – pasaka ar istorija?“ Ji yra pirmoje knygoje „Pradžioje buvo Žodis“. Nors tiems, kurie pradėjo nuo antrosios meditacijų knygos, šiek tiek keblu, tačiau siūlau pradėti nuo minėtos meditacijos. Net ir skaičiusiems šią meditaciją patarčiau dar kartą į ją pasinerti. Ne vien todėl, kad toks požiūris į Šv. Raštą yra gana naujas (kai kam gali pasirodyti eretiškas), ir į jį reikia įsijausti, bet ir todėl, kad jis įgalina susitikti su Dievu dabar – esamajame laike, kad šitaip žiūrint, įsikūnijęs Dievas yra nebe knyginė dogma, o tampa gyva tikrove. Be to, evangelinių įvykių sudabartinimas yra visų abiejose knygose esančių meditacijų pagrindas ir vedančioji gija.
Kai Nerijus Kauno Tautinės kultūros centre pradėjo vesti susitikimus (nuo 2000 m. rudens), jis patiko visiems. Patraukė prie savęs betarpiškumu ir, ko gero, tikru nuoširdumu. Jaučiau, kad jo meditacijose yra kažkas ypatinga, bet nesupratau kas. Kiekviena meditacija dvelkdavo savotišku gaivumu ir teikdavo kažkokią nenusakomą viltį. Klausydamas kalėdinės meditacijos apie Jėzaus gimimą, pajutau labai artimas sąsajas su tautosaka bei senąja lietuvių kultūra. Tai buvo septintoji, jau minėtoji meditacija „Apie Evangeliją esamuoju laiku arba Šventasis Raštas – pasaka ar istorija?“. Nusprendžiau vieną, ypač patikusią vietą išsirašyti iš magnetinės juostelės. Kai išrašinėjant buvau priverstas klausytis lėtai, ji mane taip „pagavo“, kad negalėjau sustoti ir išrašiau visą meditaciją – tokia ji man pasirodė reikšminga ir sklandi, tarsi poezija. Tai buvo pirmosios knygos gimimo pradžia. Iki tolei nebuvo ir minties apie meditacijų spausdinimą. Tada ir suvokiau, kad negalima tokio lobio laikyti vien sau – reikia pasidalinti. Dešifruojant tekstus talkino ir kiti Nerijaus klausytojai.
„Apdorodamas“ meditacijas ėmiau suvokti ir tai, kas klausantis likdavo už sąmoningo suvokimo ribų. Supratau, kad kalbėdamas Nerijus per trumpą laiką pasako daug, nes kalba greitai. Klausydamasis, toli gražu, nespėji visko įsisąmoninti dar ir todėl, kad girdimas požiūris yra neįprastas. Ne kartą girdėjau iš savo klausytojų, kad naujas mintis jie pradėjo suprasti toli gražu ne iš pirmo karto. Mūsų protas yra tarsi sarginis šuo – nepažįstamas mintis įsileidžia nenoriai arba visai neįsileidžia. Su jomis reikia susidraugauti. Kaip sarginis šuo ilgainiui pripranta prie dažnai ateinančio svečio, taip ir mūsų protas pamažu susidraugauja su naujomis mintimis.
Tapo tiesiog įdomu, kilo noras dar ir dar, Nerijaus vedamam, leistis kelionėn po Šv. Raštą ir matyti, kaip būtasis laikas virsta esamuoju, o istorija – pasaka. Pagrindinė pasakos paslaptis yra ta, kad veiksmo vieta esi tu ir tavo gyvenamoji aplinka, o pasakos veikėjus atpažįsti savyje ir kituose.
Šiaip nuobodus įrašų dešifravimas tapo lėta, bet įdomia kelione, kurioje tu suspėji ne tik atkreipti dėmesį į tai, ką rodo vadovas – Nerijus, bet ir pats dar kažką pastebi. Supratau, kad šią knygą, o ypač minėtąją meditaciją, neužtenka tik perskaityti, bet reikia skaityti keletą kartų, skaityti lėtai, medituojant tikra to žodžio prasme. Nors kai kurios vietos gali atrodyti nuobodokos, ištęstos, bet tai tik laikinas įspūdis – netrukus seks prasminis posūkis ir kritimas į simbolio gelmę.

Įkelti panašų skelbimą

Komentarai

Skaityti komentarus (0)