Kazys Valdemaras Abramavičius „Vilniaus gatvelė“ 1987m. akvarelė 48,5x62, su aliuminiu rėmu 61x77.
Kazys Valdemaras Abramavičius – vienas žymiausių Lietuvos akvarelininkų, „šlapios akvarelės“ technikos meistras, pedagogas bei muziejininkas. Dailininkas gimė 1928 m. kovo 4 d. Kulautuvoje, o mirė 2008 m. rugpjūčio 18 d. savo sodyboje prie Ignalinos. Jo kūrybinis palikimas pasižymi lyriniu žvilgsniu į Lietuvos kraštovaizdį ir giliu, jautriu tautiškumu.
1947 m. įstojo į Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą (dabartinę Vilniaus dailės akademiją).
Sėkmingai baigė 1954 m.
Įgijo vitražo (monumentaliosios dailės) specialybę. Nors buvo paruoštas dirbti su stambiomis architektūrinėmis formomis, baigęs mokslus pasuko visiškai priešingu – trapios, kamerinės akvarelės – keliu.
1954–1957 m. dirbo dėstytoju Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės vidurinėje mokykloje.
1960–1964 m. dirbo Lietuvos TSR Kultūros ministerijoje.
1964–1980 m. paskyrė darbui Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Vėliau sėkmingai vadovavo Vilniaus paveikslų galerijai, reikšmingai prisidėdamas prie šalies meno vertybių saugojimo ir populiarinimo.
Oficialiu Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) nariu tapo 1961 m.
Ilgus metus sėkmingai vadovavo LDS Akvarelininkų sekcijai.
Jis organizavo respublikines akvarelės parodas, sudarinėjo jų katalogus, rašė recenzijas ir aktyviai vienijo šalies akvarelininkų bendruomenę.
Dailininkas aktyviai įsitraukė į parodinį gyvenimą praėjus keliems metams po instituto baigimo.
Bendrose parodose pradėjo dalyvauti nuo 1957 metų.
Jo darbai reprezentavo Lietuvos meną užsienyje – parodose Latvijoje (Rygoje), Rusijoje, Austrijoje, Vokietijoje.
Surengė daugybę autorinių parodų sostinėje, kurios vyko 1969, 1973, 1977, 1978, 1981, 1988, 1998, 2000, 2003 ir 2008 metais.
Individualios parodos taip pat rengtos Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje bei Jurbarke. Atminimo parodos jo kūrybai paminėti rengiamos iki šiol (pvz., Vinco Grybo memorialiniame muziejuje).
K. Abramavičius pagrįstai laikomas vienu didžiausių „šlapios akvarelės“ (liejimo ant drėgno popieriaus) meistrų Lietuvoje. Jo braižui būdingas skaidrus koloritas, platūs potėpiai ir meistriškas balto popieriaus fono išnaudojimas šviesos efektui sukurti.
Peizažai: „Kuršių marios“ (1979 m.), „Nidos kopos“ (1986 m.), „Saulėta Baltija“ (1986 m.).
Natiurmortai: „Saulėgrąžos“ (1997 m.).
Portretai ir piešiniai: „Aktorė Eugenija Pleškytė“ (1970 m.), „Moteris su skrybėle“ (1996 m.), „Žydrė“ (1997 m.), „Autoportretas“ (1997 m.).
Geriausi menininko akvarelės darbai šiandien yra įtraukti į valstybinius meno fondus:
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (Vilnius)
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Kaunas)
Latvijos nacionalinis dailės muziejus (Ryga)
Jo darbų taip pat galima rasti privačiose kolekcijose visame pasaulyje.
Dailininkas mirė 2008 m. rugpjūčio 18 d. Amžinojo poilsio jis iškeliavo eidamas 81-uosius metus, savo pamėgtoje kūrybinėje sodyboje netoli Ignalinos, kurioje praleisdavo vasaras tapydamas ežerų krašto peizažus. 2025 m. pabaigoje buvo išleista jo atsiminimų knyga „Nelaukiant šimtmečio. Kazys Abramavičius. Dienoraščiai, akvarelės, prisiminimai“, leidžianti dar giliau pažvelgti į asmeninį kūrėjo pasaulį.

Įkelti panašų skelbimą

Komentarai

Skaityti komentarus (0)