Petras Rauduvė „Trakų pilis“ 126/150 linoraižinys 20,5x26,5 su rėmu 34x39,5
Petras Rauduvė gimė 1912 m. rugsėjo 5 d. Baukų kaime, netoli Daujėnų (tuometinėje Biržų apskrityje, dabartiniame Pasvalio rajone), gausioje ir neturtingoje valstiečių šeimoje, kurioje augo keturi sūnūs ir trys dukterys. Jį supusi šiaurės Lietuvos gamta, liaudies meistrų drožiniai bei tradiciniai kaimo audėjų raštai stipriai lavino vaizduotę ir anksti pažadino meninius polinkius.
Mokydamasis Biržų gimnazijoje, jaunuolis pasižymėjo kaip itin talentingas piešėjas. Gimnaziją jis baigė tokiais gerais rezultatais, kad iškart, be pirmojo kurso, buvo priimtas tiesiai į antrąjį Kauno meno mokyklos kursą.
Kauno meno mokykloje P. Rauduvė mokėsi 1932–1937 m. (kai kur nurodoma baigimo data iki 1938 m.). Jo svarbiausiu mokytoju, padariusiu didžiausią įtaką tolimesniam stiliui, tapo žymus lietuvių tapytojas ir grafikas Adomas Galdikas. Čia P. Rauduvė įvaldė pagrindines grafikos technikas – medžio bei lino raižymą – kurios tapo jo viso gyvenimo vizitine kortele.
Po studijų prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija pakoregavo menininko gyvenimą, tačiau jis sugebėjo išlikti aktyviu kultūros lauko dalyviu:
1940 m. trumpai dirbo Kultūros paminklų apsaugos įstaigoje.
1940–1945 m. dėstė Kauno dailiųjų amatų mokykloje.
1945–1949 m. dirbo techniniu bei meniniu redaktoriumi leidyklose (Valstybinėje politinės literatūros bei Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje Kaune). Šis laikotarpis padėjo pagrindus jo, kaip profesionalaus knygų iliustruotojo, karjerai.
1949–1951 m. persikėlęs į Vilnių, dėstė Lietuvos dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje).
Nuo 1946 m. tapo oficialiu Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, o 1972 m. jam suteiktas LSSR nusipelniusio meno veikėjo vardas.
P. Rauduvės kūryba truko ilgiau nei šešis dešimtmečius. Jis buvo ne tik grafikas, bet ir taikomosios dekoratyvinės dailės meistras, kūręs ekslibrisus, plakatus bei proginius vokus ar etiketes.
Jo meninei manierai būdingas preciziškas realistinis piešinys, dekoratyvumas, smulkmeniškai detalizuota kompozicija ir itin meistriškas įvairių štrichų derinimas.
Knygų iliustracijos: J. Janonio „Raštai“ (1945), T. Tilvyčio „Artojėliai“ (1947), A. Baranausko „Anykščių šilelis“ (1949) bei E. Mieželaičio rinkiniai „Svetimi akmenys“ (1957) ir „Žvaigždžių papėdė“ (1959).
Estampai ir ciklai: Garsusis „Zodiako ženklų ciklas“ (1943–1944), peizažų serija „Neringa“ (1971–1977), „Prie Birutės kalno“ (1957) ir „Vilniaus Antakalnis“ (1964).
Parodose menininkas aktyviai dalyvavo nuo 1937–1940 m. tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jis surengė autorines personalines parodas Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Druskininkuose.
Dailininkas mirė 1994 m. vasario 22 d. Vilniuje. Jis palaidotas Antakalnio kapinėse. Jo dukra – Giedrė Eleonora Miknevičienė – tapo žinoma Lietuvos architekte ir restauratore.
Šiandien P. Rauduvės kūriniai saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Vilniaus universiteto bibliotekoje, Biržų bei Pasvalio krašto muziejuose. 2012 m., minint kūrėjo 100-ąsias gimimo metines, Vilniaus paveikslų galerijoje buvo atidaryta didžiulė jo kūrybos retrospektyva ir išleistas išsamus jo darbų albumas.

Įkelti panašų skelbimą

Komentarai

Skaityti komentarus (0)