Senos, geros būklės, didelio formato knygos skirta fizikams 2 vnt. ,Feromagnetizmas'' 1956 m. ir ,Antiferomagnetizmas'' 1956 m. kaina už abi 15 eur. siuntimas omniva 2,70 eur.
Feromagnetizmas – tai reiškinių visuma, kai tam tikros medžiagos (feromagnetikai) turi savaiminį magnetinį magnetizavimą, t.y. jų magnetiniai momentai (sukami elektronai) ilgą laiką išlieka sutvarkyti ir nukreipti viena kryptimi net ir nesant išorinio magnetinio lauko.
antiferomagntikai (anti + feromagnetikai), medžiagos, kurių atomų ar jonų magnetinių momentų išsidėstymo tvarka būdinga antiferomagnetizmui. Paprastai medžiaga virsta antiferomagnetiku tada, kai temperatūra žemesnė už vadinamąją Nelio temperatūrą TN. Svarbesni antiferomagnetikai: kietasis deguonis ( atmaina; TN = 24 K), chromas (TN = 310 K), kai kurie retųjų žemių elementai (Tb, Dy, Ho, Er, Tm), pastarieji būna antiferomagnetikai nuo TN iki T1(0 < T1 < TN) temperatūroje. Žemesnėje negu T1 temperatūroje jie virsta feromagnetikais. Žinoma keli tūkstančiai antiferomagnetikų – cheminių junginių (kai kurių TN pateiktos 2 lentelėje). Yra geležies grupės ir platinos šeimos elementų antiferomagnetinių lydinių. Antiferomagnetikų buvimo hipotezę 1932 iškėlė L. E. F. Nelis. Pirmasis antiferomagnetikas (MnO) buvo atrastas 1938.

Įkelti panašų skelbimą

Komentarai

Skaityti komentarus (0)